Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“

Projekto Nr. 10-012-P-0001
Projekto trukmė: 2024 m. sausio 31 d. – 2026 m. balandžio 30 d.
Projekto finansavimo suma – 120 020 428,53 Eur.
Tinkamų finansuoti lėšų suma – 120 077 883,61 Eur.
Kauno miestui skiriama suma – 25 155 302,73 eur.

Projektas „Tūkstantmečio mokyklos II“ vykdomas pagal 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“. Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Projekto „Tūkstantmečio mokyklos II“ tikslas – projekte dalyvaujančiose Lietuvos savivaldybėse sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Šiuo projektu įgyvendinama dalis „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos: vykdomos veiklos 36 Lietuvos savivaldybėse (II srautas).

Projekto veiklos:

1) mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;
2) infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;
3) mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM ugdymas;
4) konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;
5) projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos). Projekto tikslinė grupė – bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai.

Projekto tikslinės grupės – bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.

Kauno miesto savivaldybė yra projekto partnerė ir įgyvendina 1-3 punkte numatytas veiklas.

Programoje turės galimybę dalyvauti 11 Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų, viena iš jų yra Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija. Projekto įgyvendinimo metu bus atnaujintos mokiniams ir mokytojams skirtos gimnazijos erdvės, įrengta STEAM gamtos mokslų standartus atitinkanti laboratorija, įkurtos kūrybinės menų dirbtuvės, modernizuoti bibliotekos-komunikacijos-informaciniai centrai. Dalis gimnazijos erdvių bus aprūpintos įranga bei priemonėmis atitinkančiomis universalaus dizaino principus. Gimnazijoje bus įrengtos laisvalaikio, nusiraminimo erdvės įtraukiajam ugdymui organizuoti. Stiprinant mokinių motyvaciją siekti aukštesnių pasiekimų, bus vykdomos veiklos matematikos dalyko žinių gilinimui ir praktiniam pritaikymui.

Taip pat projekto įgyvendinimo metu bus organizuojamos veiklos su įvairių sričių partneriais. Vienas iš partnerių Vilniaus Gedimino technikos universitetas siūlys veiklas, kurios sudarys galimybes mokiniams atlikti integruotus projektinius darbus inžinerijos, gamtos mokslų ir kitų STEAM dalykų srityje.

Visiems gimnazijos pedagogams, kitiems specialistams bei administracijai bus sudarytos sąlygos tobulinti kompetencijas visose TŪM programos lyderystė veikiant, įtraukiojo, kultūrinio ir STEAM ugdymo srityse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Programos įgyvendinimo laikotarpiu bus diegiama Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų komunikavimo platforma, kurioje visos TŪM ir tinklaveikoje dalyvaujančios mokyklos dalinsis vertinga patirtimi, planuos bendras tinklaveikos veiklas, ras atsakymus į rūpimus klausimus.

Europos socialinio fondo agentūra yra projekto vykdytoja, kuri įgyvendina konsultavimo, rekomendacijų ir analizių rengimo bei komunikacijos veiklas (įvardintas 4-5 punkte).

Siekiami rezultatai:

1) Padidėjusi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) metu bent pagrindinį lietuvių kalbos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
2) Padidėjusi PUPP metu bent pagrindinį matematikos mokymosi pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis;
3) Sumažėjusi bendrojo ugdymo mokyklų 1–8 klasių komplektų, kurie yra jungtiniai, dalis;
4) Padidėjęs vienai sąlyginei mokytojo pareigybei tenkančių mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose;
5) Sumažėję mokinių pasiekimų atotrūkiai tarp projekte dalyvavusių savivaldybių teritorijose esančių mokyklų;
6) Sukurtas vidinis platformos tinklas leis bendradarbiaujant su TŪM programoje ir per tinklaveiką dalyvaujančių mokyklų mokiniais ir mokytojais įgyvendinti pasiekimų gerinimo veiklas;
7) Pritaikius mokyklų aplinkas judėjimo negalią turintiems mokytojams ir mokiniams bus panaikinti fiziniai barjerai, bus sudarytos sąlygos užtikrinti įvairiausių poreikių turinčių mokinių ir mokytojų pilnavertį dalyvavimą mokyklos bendruomenės gyvenime ir kokybišką ugdymo(si) procesą.

TŪM elicėjus

Kauno miesto savivaldybė kryptingai gerina mokinių pasiekimus, ypač matematikos srityje, taikydama duomenimis grįstus sprendimus, skaitmenines mokymo priemones ir įtraukaus ugdymo modelius. Mieste veikia matematikos laboratorija „MatLab“ ir pažangi platforma „Elicėjus“, suteikianti individualizuotus mokymosi maršrutus, interaktyvias užduotis bei analitikos įrankius mokytojams. Nuo 2024 m. 12 Kauno mokyklų, tarp jų ir mūsų gimnazija, dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje, siekiančioje mažinti mokinių pasiekimų skirtumus ir užtikrinti kokybiškas bei įtraukaus ugdymo sąlygas visiems mokiniams.

Mokiniai gali naudotis platforma „Elicėjus“, kuri padeda efektyviau mokytis matematikos, o mokytojams suteikia galimybes stebėti pažangą, identifikuoti spragas ir diferencijuoti ugdymą.

Spauskite „elicėjus“ ir sužinokite daugiau:

39.8. veikla. „Praktiniai mokymai muzikos mokytojams“

Dalyvauja: Edita Snarskaitė

Mokymų metu muzikos mokytojai mokosi pedagogų sukurtų aktyvių muzikos klausymo metodų, kurie skatina aktyvų mokinių dalyvavimą muzikos klausymo metu. Praktiniuose užsiėmimuose dalyviai įgyja įgūdžių, kaip įtraukti mokinius į muzikos analizę, interpretaciją ir diskusijas, siekiant didesnio įsitraukimo ir kūrybiškumo pamokose. Ši veikla padeda mokytojams taikyti inovatyvius metodus pamokose, stiprinti mokinių muzikinį suvokimą ir skatinti aktyvų mokymosi procesą.

61.1. veikla. „MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ MENTORYSTĖ / SAVANORYSTĖ“
Ilgalaikė ugdymo veikla „M→M ⋂ M→M“ (Mokytojas → Mokytojui ir Mokinys → Mokiniui)

Dalyvauja: Matematikos mokytojai – Daiva Balevičienė, Artūras Bliūmas, Lilija Jurgutienė, Jūratė Ivanauskienė, Rima Margienė, Jurgita Norvilienė, Mantas Širkevičius, Giedrius Vaitekėnas. I-IV klasių gimnazistai.

Mūsų gimnazijos matematikos mokytojai pradėjo „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos 61.1 veiklą – ilgalaikę programą „Mokytojų ir mokinių mentorystė / savanorystė“.

2025 m. lapkričio 14 d. startavo ilgalaikė ugdymo veikla „M→M ⋂ M→M“ (Mokytojas → Mokytojui ir Mokinys → Mokiniui). Joje dalyvauja daugiau nei 30 mokinių, pasirinkusių tapti mentoriais. Pirmojo susitikimo metu matematikos mokytojai pristatė programos tikslus, uždavinius ir būsimas veiklas.

Programa „M→M ⋂ M→M“ grindžiama mokinių įsitraukimu, savanoryste ir bendradarbiavimu. Numatyta įvairių veiklų, kurios vyks reguliarių susitikimų metu:

• individualios konsultacijos,
• matematikos uždavinių sprendimo dirbtuvės,
• teminės diskusijos,
• pasiruošimas PUPP ir VBE sesijoms.

Kiekvienas mokinys–mentorius konsultuos po du mokinius – tiek savo pasirinktuosius, tiek mokytojų paskirtus. Iki lapkričio 28 d. mentoriai turės susipažinti su jiems paskirtais mokiniais, išsiaiškinti jų mokymosi sunkumus ir, pasikonsultavę su matematikos mokytojais, suplanuoti tolimesnius veiksmus.

Programa siekia stiprinti mokinių mokymosi motyvaciją, tarpusavio pagalbą ir bendruomeniškumą, o mentoriams suteikia prasmingos savanorystės, atsakomybės ir lyderystės patirties.

65 veikla. Praktiniai mokymai ir juos papildančios veiklos „Fenomenais grįstas ugdymas“

Dalyvauja: Olgita Cironkaitė, lietuvių kalbos mokytoja, Jurgita Balčiūnienė, anglų kalbos mokytoja, Aušra Kunkulienė, anglų kalbos mokytoja, Severina Kazlauskaitė, chemijos mokytoja, Deimantė Jankūnaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Mūsų gimnazija dalyvauja ilgalaikėje programoje „Fenomenais grįstas ugdymas“, kurios tikslas – įdiegti fenomenais grįstą mokymosi metodą. Šis metodas skatina mokytojus ir mokinius naudoti gyvenimiškas situacijas, šiuolaikines problemas ar gamtos reiškinius kaip mokymosi atspirties tašką, jungiant įvairias disciplinas ir ugdant smalsumą, kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.

Programos metu mokytojai planuoja ir kuria integruotas veiklas bei projektus, kurie skatins mokinius aktyviai tyrinėti, analizuoti ir spręsti realias problemas, o taip pat stiprins jų bendradarbiavimo, inovatyvaus mąstymo ir tarpdisciplininius gebėjimus. Veikla padeda formuoti dinamišką, įtraukų ir kūrybišką ugdymo aplinką gimnazijoje.

53.1.1. ir 53.2.1. veikla. „STEAM ugdymo lyderystė ateities mokyklai. Ispanijos patirtis“

Dalyvavo: Giedrius Vaitekėnas, matematikos ir informacinių technologijų mokytojas.

2025 m. spalio 27–31 d. mūsų gimnazijos matematikos / informatikos mokytojas Giedrius Vaitekėnas dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo stažuotėje „STEAM ugdymo lyderystė ateities mokyklai. Ispanijos patirtis“, vykdant Kauno miesto savivaldybės švietimo pažangos plano 53.1.1. ir 53.2.1. veiklas.
Stažuotės tikslas – susipažinti su Ispanijos švietimo įstaigų STEAM ugdymo praktiniu taikymu, dalintis patirtimi ir tobulinti kompetencijas, reikalingas šiuolaikinės, inovatyvios mokyklos kūrimui.
Stažuotės metu aplankytos ugdymo ir švietimo institucijos:

• Regioninis kalbų mokytojų rengimo (kvalifikacijos tobulinimo) centras
• Ramon y Cajal vidurinė mokykla
• Narcisco Alonso Cortes pradinė mokykla
• Diego de Praves vidurinė mokykla
• Inovacijų ir mokytojų rengimo generalinis direktoratas
• Antonio Garcia Quintana pradinė mokykla
• Gamtos mokslų pedagoginis muziejus

Patirtis Valjadolide – puikus įkvėpimo šaltinis ieškant naujų būdų, kaip skatinti mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir domėjimąsi STEAM sritimis. Stažuotės metu įgytos žinios ir gerosios praktikos pavyzdžiai parodė, kaip svarbu kurti mokymosi aplinkas, kurios jungia teoriją su praktika, skatina tyrinėjimą, eksperimentavimą ir komandinius sprendimus.

8.1. veikla. Vadovo lyderystės / vadybinių kompetencijų stiprinimas praktinių mokymų, seminarų, stažuočių metu. „Lyderystės raumens stiprinimas: nuo įtampos iki išmintingo veikimo“

2025 m. spalio 9 d. mūsų gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė dalyvavo TŪM organizuotame lyderystės renginyje „Lyderystės raumens stiprinimas: nuo įtampos iki išmintingo veikimo“.
Renginio metu dalyviai kviečiami būti smalsūs, atviri ir patirti, kaip reaguojame į įtampą keliančias situacijas. Diskusijose ir dirbtuvėse buvo nagrinėjami konfliktų šaltiniai, emocinės reakcijos, derybų santykių svarba, praktikuojami sprendimų būdai, kūno signalų atpažinimas, konfliktų analizė nuo galios iki tikrųjų poreikių bei mediacijos galimybių aptarimas švietimo įstaigose.
Renginio pabaigoje akcentuota, kad lyderystė prasideda nuo gebėjimo išgirsti save ir kitą, o svarbiausia – išmokti būti čia ir dabar.

44 veikla. „Tyrinėjimo menas: kultūrinis ugdymas“

Dalyvauja: Gintarė Bersėnienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Rokas Gedrimas, biologijos ir technologijų mokytojas, Deimantė Jankūnaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, neformaliojo švietimo mokytoja, Gabrielė Kamarauskaitė, istorijos mokytoja, Severina Kazlauskaitė, chemijos mokytoja, Aušra Kunkulienė, anglų kalbos mokytoja, Kristina Pakalnienė, psichologė, psichologijos mokytoja, Kamilė Patumsė, karjeros specialistė, neformaliojo švietimo mokytoja, Viktorija Šilinskienė, biologijos mokytoja, Ie klasės mokiniai.

Mūsų gimnazija dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų II“ programos 44 veikloje – akredituotoje tęstinėje programoje „Tyrinėjimo menas: kultūrinis ugdymas“.

Programos metu gimnazijoje vyksta:

• Mokinių tyrinėjimo projektas (MTP) – kūrybiškas tyrinėjimo procesas, kuriame mokiniai, mokytojai ir kuriančių praktikų komanda bendradarbiauja, integruoja skirtingų dalykų mokymąsi, ugdo kūrybingumą ir kritinį mąstymą, sprendžia aktualias problemas ir kuria projektinius darbus.
• Mokytojų klubas (MK) – profesinio tobulėjimo erdvė mokytojams, kurioje kartu su kuriančiu praktiku analizuojami ugdymo iššūkiai, ieškomi sprendimai ir išbandomi inovatyvūs metodai, siekiant gerinti ugdymo kokybę ir skatinti įtraukų bei kūrybišką mokymąsi.

Ši veikla suteikia gimnazijos bendruomenei galimybę aktyviai dalyvauti kūrybiniame tyrinėjimo procese, plėtoti tarpdisciplininius gebėjimus ir stiprinti bendradarbiavimą tarp mokinių ir mokytojų.

Mokytojų klubo parengtą metodinį leidinį „Savireguliacijos ir emocinio raštingumo praktikos mokykloje“, sukurtą įgyvendinant programą „Tyrinėjimo menas: kultūrinis ugdymas“ 2025–2026 m. m., kuriame pristatomos mokykloje išbandytos savireguliacijos, streso valdymo ir emocinio raštingumo stiprinimo praktikos, galite peržiūrėti čia:

39.5. veikla. „Integruotų lietuvių literatūros ir vizualinio mąstymo strategijos metodo pamokų ciklas I–II klasėms“

Dalyvauja: Edita Baltuškienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Ia ir IId klasių mokiniai.

Mūsų gimnazija tęsia #TŪM II 39.5 veiklą – „Vizualinio mąstymo strategijos metodo taikymas literatūros pamokose“. Nuo praėjusių mokslo metų gimnazijos mokytojai dalyvauja tęstinės programos mokymuose, kuriuose tobulina profesines žinias šiuolaikinio meno srityje, gilina gebėjimus ugdyti XXI a. svarbiausias mokinių kompetencijas bei plečia kūrybiškumo, pažinimo, komunikacijos ir kultūrinę kompetencijas.
Nuo 2025 m. spalio 6 d. prasidėjo antrojo modulio veikla, kurioje mokytojai ir mokiniai kartu mokosi vizualinio mąstymo strategijų. Dalyvauja Ia ir IId klasės, o užsiėmimus veda MO muziejaus edukatoriai. Antrojo modulio metu numatyti:
3 užsiėmimai mokykloje, vedami MO muziejaus edukatorių,
1 susitikimas Kauno kultūrinėje įstaigoje,
1 susitikimas MO muziejuje,
3 integruotos pamokos literatūros pamokose kartu su lietuvių kalbos mokytoja Edita Baltuškiene ir MO edukatoriais.
Mokiniai užsiėmimų metu ugdosi kūrybingumą, kritinį mąstymą bei bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, susipažįsta su šiuolaikinio modernaus meno kūriniais ir mokosi juos integruoti į ugdymo procesą. Jie dalyvauja integruotose pamokose, kurias kuria kartu mokytojai ir MO edukatoriai, bei mokosi analizuoti meno kūrinius ir kūrybiškai perteikti idėjas, derindami literatūros ir vizualinio mąstymo metodus.
Programa skatina inovatyvų mąstymą, kūrybiškumą ir atsakingą technologijų naudojimą ugdymo procese bei suteikia galimybę mokytojams ir mokiniams kūrybiškai bendradarbiauti, diegti naujas ugdymo metodikas ir praktiškai taikyti vizualinio mąstymo strategijas pamokose.

41.4. veikla. Ilgalaikė programa ,,Modernizmo maršrutai“

Dalyvauja: Vilma Grigienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Ib klasės mokiniai.

23.2.1. veikla. Mokymai „Muzikos terapijos taikymas įtraukiojo ugdymo kontekste“.

Dalyvavo: Ona Drumstienė, tikybos mokytoja.

Mokymų metu dalyviai susipažino su būdais, kaip muzikinę veiklą galima integruoti į kasdienį ugdymo procesą bei pritaikyti užsiėmimus skirtingų gebėjimų mokiniams. Teorinėje dalyje buvo pristatytos įtraukiojo ugdymo nuostatos ir mokinių įvairovės pažinimo svarba. Praktinėse veiklose analizuoti metodai, skatinantys mokinių aktyvumą, kūrybiškumą ir emocinę gerovę.
Pedagogai mokėsi taikyti muzikos terapijos elementus streso mažinimui, pozityvaus mokymosi klimato kūrimui ir emocijų atpažinimui. Taip pat buvo nagrinėta, kaip meninės veiklos – muzika, ritmas, garsų žaidimai, judesys – gali prisidėti prie įtraukios mokymosi aplinkos kūrimo ir padėti specialiųjų poreikių turintiems mokiniams geriau įsitraukti į ugdymo procesą.
Mokymų metu pateiktos praktinės priemonės ir sensoriniai metodai, padedantys įvairių gebėjimų mokiniams lengviau suprasti informaciją, išreikšti save bei stiprinti bendravimo ir emocinio intelekto įgūdžius.

66 veikla. Kino edukacijos programa socialinio sąmoningumo ugdymui.

Dalyvauja: I–IV klasių mokiniai.
Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos I–III klasių mokiniai dalyvauja kino edukacijos programoje, skirtoje ugdyti socialinį sąmoningumą ir atsakingą pilietiškumą.
Per trijų užsiėmimų ciklą mokiniai:
– žiūri ir analizuoja edukacinius filmus;
– diskutuoja apie tarpkultūriškumą, socialinę atskirtį, stereotipus, ekologiją, skurdą ir priklausomybes;
– kuria trumpametražius filmus, kuriuose patys reflektuoja aktualias socialines temas.
Kino kalba tampa puikiu įrankiu kalbėti apie empatiją, įtrauktį, žmogaus teises ir socialinį teisingumą. Tokios veiklos ne tik plečia mokinių akiratį, bet ir stiprina emocinį intelektą, skatina bendradarbiavimą ir kuria palankesnį mokyklos mikroklimatą.

53.2. veikla. „STEAM ugdymo srities mokymų programa Opolėje (Lenkija)“

Dalyvavo: Matematikos mokytojai – Jūratė Ivanauskienė, Lilija Jurgutienė, Mantas Širkevičius.

Mūsų mokytojai gilino STEAM ugdymo kompetencijas Lenkijoje!
2025 m. balandžio 6–11 dienomis mūsų gimnazijos matematikos mokytojai – Jūratė Ivanauskienė, Lilija Jurgutienė ir Mantas Širkevičius – dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo stažuotėje „STEAM ugdymo srities mokymų programa Opolėje (Lenkija)“, vykstančioje pagal TŪM (Tūkstantmečio mokyklų) programą.
Komandiruotės tikslas – įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės švietimo pažangos plano veiklą, susipažinti su Lenkijos STEAM ugdymo praktiniu taikymu ir gilinti kompetencijas šioje srityje.

„Menas per mokslu grįstą ugdymą(si)“ – susitikimas su I gimnazijos klasėmis.

Data: 2025 m. kovo 24 d.
Mūsų gimnazijos I klasių mokiniai dalyvavo įkvepiančiame TŪM mokymų susitikime tema „Menas per mokslu grįstą ugdymą(si)“. Tai buvo unikali galimybė atrasti, kaip menas ir mokslas gali susijungti ugdymo(si) procese, skatindami kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir inovatyvų požiūrį į mokymąsi. Mokiniai aktyviai dalyvavo diskusijose, atliko praktines užduotis ir gilino žinias apie tarpdisciplininį mokymąsi. Tai leido jiems geriau suprasti, kaip menas gali papildyti mokslą ir skatinti kūrybingą problemų sprendimą.

TŪM koordinatorių pasitarimas „Kiek mokyklos sėkmei svarbus gebėjimas greitai atliepti mokslo inovacijas“

Dalyvavo: TŪM koordinatorės – gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Deimantė Jankūnaitė, biologijos mokytoja Viktorija Šilinskienė.

2025 m. kovo 19 d. mūsų gimnazijos TŪM koordinatorės – direktorė Dovilė Kaminskė, direktorės pavaduotoja ugdymui Deimantė Jankūnaitė ir biologijos mokytoja Viktorija Šilinskienė dalyvavo Bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir TŪM koordinatorių pasitarime „Kiek mokyklos sėkmei svarbus gebėjimas greitai atliepti mokslo inovacijas“.
Renginys vyko Mokslo ir inovacijų sklaidos centre „Mokslo sala“, kur buvo aptarta Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimo eiga, dalintasi gerosiomis praktikomis bei diskutuota apie mokslo inovacijų reikšmę mokinių sėkmingam ugdymui. Taip pat buvo pristatytos „Mokslo salos“ ekspozicijų galimybės STEAM kompetencijų ugdymui.
Džiaugiamės galėdami tobulėti kartu su inovatyviomis mokyklomis ir siekti, kad mūsų mokiniai turėtų kuo daugiau galimybių augti šiuolaikiško ugdymo aplinkoje!

39.7. veikla. Bendruomenės telkimo mokymai.

Per 60 akademinių valandų dalyviai stiprino bendradarbiavimą tarp mokyklų ir vietos bendruomenių, lavino socialinius įgūdžius ir kūrė integruotą, įtraukiančią ugdymo aplinką. Mokymų metu buvo organizuotos dvi išvykos į vietos bendruomenes, siekiant užmegzti tiesioginius ryšius ir praktiškai įsitraukti į bendruomeninę veiklą.

Baigiamajame renginyje dalyviai pristatė savo galutinį kūrybinį produktą – kultūrinę išvyką gimnazijos mokytojams.

Mokymų tikslas buvo skatinti bendradarbiavimą tarp mokyklų ir bendruomenių, gerinti mokinių ir mokytojų socialinius įgūdžius bei atsakomybę ir kurti palankią bei dinamišką ugdymo aplinką.

8.6. veikla. Praktiniai mokymai mokyklų vadovams, mokytojams (ir klasių auklėtojams), specialistams dėl našumo rodiklių (LEAN / KPI / OCR) mokyklose taikymo.

Dalyvauja: Dovilė Kaminskė, direktorė, Raimonda Kersnauskienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Deimantė Jankūnaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, gimnazijos mokytojai.

Mūsų gimnazijoje LEAN mokymai vyksta skirtingomis kryptimis vadovams ir mokytojams:

• Gimnazijos vadovai (direktorė, pavaduotojos) dalyvauja mokymuose kaip LEAN ekspertai, gilindami kompetencijas mokyklos procesų analizėje, strateginio valdymo, našumo rodiklių (KPI, OCR) taikyme ir sprendžiant prioritetines ugdymo srities problemas.
• Visi gimnazijos mokytojai dalyvauja mokymuose, kuriuose mokosi LEAN principų pritaikymo savo dalykuose ir kasdienėje veikloje, ieško būdų, kaip gerinti mokinių pasiekimus, mažinti atotrūkius ir kurti įtraukią bei efektyvią ugdymo aplinką.

Mokymų metu kiekvienas bendruomenės narys gali teikti pasiūlymus veiklos kokybei gerinti, dalyvauti darbo grupėse, diskusijose ir praktinėse veiklose, o LEAN metodai pritaikomi tiek teoriniu, tiek praktiniu lygiu, aktyviai įtraukiant visus gimnazijos mokytojus į procesų tobulinimą.

Seminaras „Švietimo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimas“

Data: 2025 m. sausio 23 d.
Mūsų gimnazijos direktorė Dovilė Kaminskė ir karjeros specialistė Kamilė Patumsė dalyvavo seminare, skirtame stiprinti švietimo ir verslo sektorių partnerystę. Renginį organizavo Kauno pramonės ir amatų rūmai, pristatydami sėkmingas bendradarbiavimo praktikas bei modelius, kurie padeda verslui integruotis į ugdymo procesą.

Seminaro metu buvo aptartos mokyklų ir verslo bendradarbiavimo galimybės, dalintasi sėkmingų projektų patirtimi ir diskutuota apie ilgalaikių partnerystės modelių kūrimą.

Svarbiausi akcentai:

• Kauno pramonės ir amatų rūmų iniciatyvos ir jų įtaka švietimo sistemai;
• Verslo pusryčiai – kaip efektyvus ryšių su įmonėmis užmezgimo būdas;
• Praktinių bendradarbiavimo modelių pritaikymas mokyklų veikloje;
• Diskusijos apie mokinių profesinių kompetencijų ugdymą bei verslo įtraukimą į mokyklos veiklas.

Šis seminaras prisidėjo prie TŪM tikslų įgyvendinimo, stiprindamas mokyklų ir verslo sinergiją bei atverdamas naujas galimybes gimnazijos mokiniams įgyti praktinės patirties realioje darbo aplinkoje.

14.2. veikla. Gamtamokslinės STEAM veiklos „Išmanūs sprendimai – DNR detektyvas“ (pagal atskirą planą).

Dalyvauja: Snieguolė Revuckaitė, chemijos mokytoja, Severina Kazlauskaitė, chemijos mokytoja, Ib ir IId klasių mokiniai.

Mūsų gimnazijos Ib ir IId klasių mokiniai dalyvauja ilgalaikėje STEAM ir antreprenerystės ugdymo programoje, kurią įgyvendiname bendradarbiaudami su Vytauto Didžiojo universitetu (VDU). Ši programa suteikia mokiniams galimybę praktiškai pritaikyti gamtos mokslų žinias, ugdyti kritinį mąstymą, tyrimų įgūdžius bei atrasti inovatyvius sprendimus, jungiant mokslą ir verslumą.

Ilgalaikės gamtamokslinės STEAM veiklos „DNR detektyvas“ leidžia mokiniams tyrinėti genetikos, biotechnologijų bei kriminalistikos metodus, susipažinti su molekulinės biologijos tyrimais ir realiai išbandyti DNR analizės procesus.

Projekto „Ateities mokykla: STEAM galia ir bendradarbiavimas“ renginys

Dalyvavo: Viktorija Šilinskienė, TŪM STEAM koordinatorė.

Data: 2024 m. lapkričio 21 d.
Mūsų gimnazijos biologijos mokytoja ir Tūkstantmečio mokyklų programos STEAM srities koordinatorė gimnazijoje Viktorija Šilinskienė dalyvavo TŪM projekto organizuotame renginyje „Ateities mokykla: STEAM galia ir bendradarbiavimas“. Renginio metu buvo aptarti praktiniai STEAM įgyvendinimo pavyzdžiai bei galimybės efektyviai išnaudoti STEAM ekosistemos teikiamus privalumus.

Šios veiklos reikšmingai prisideda prie gimnazijos pažangos ir ugdymo kokybės gerinimo, stiprina inovatyvius mokymo(si) metodus bei skatina dar glaudesnį bendradarbiavimą tarp mokyklų bendruomenės ir išorės partnerių.

14.1. veikla „JA Šešėliavimo“ platforma.

Dalyvauja: Kamilė Patumsė, karjeros specialistė, Vaida Valiuvienė, ekonomikos ir informacinių technologijų mokytoja, I-IV klasių mokiniai

Gimnazistai turi galimybę bendrauti su įvairių sričių specialistais ir susipažinti su skirtingų organizacijų ar darbo vietų veikla. Tai leidžia jiems „pasimatuoti“ įvairias profesijas ir pamatyti, kaip atrodo jų potenciali karjera.

Mokiniai taip pat stiprina bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, spręsdami realias problemas trumpalaikių ar ilgalaikių projektinių veiklų metu arba praktikos metu. Veikla suteikia karjeros specialistams ir mokytojams naujų įrankių bei galimybių užmegzti ryšius su verslo sektoriaus atstovais, skatindama tvarų mokinių karjeros planavimą ir praktinių įgūdžių ugdymą.

61.1. veikla. Mokytojų ir mokinių mentorystė / savanorystė.

Dalyvauja: Dovilė Kaminskė, direktorė, Deimantė Jankūnaitė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, I-IV klasių seniūnai.

Mūsų gimnazijos seniūnai aktyviai įsitraukė į Seniūnų klubo veiklą, kurios pagrindinis tikslas – kurti mentorystės sistemą, padedančią mokiniams mokytis vieniems iš kitų.

Reguliariuose klubo susitikimuose seniūnai dalyvauja lyderystės mokymuose, komandiniuose užsiėmimuose ir praktiniuose mokymuose, kurie ugdo jų bendravimo, problemų sprendimo bei bendruomeniškumo įgūdžius. Įgytas žinias ir patirtį jie pritaikys formuojant struktūruotą mentorystės modelį, kuris taps svarbia gimnazijos kultūros dalimi.

Šios iniciatyvos tikslas – skatinti mokinių savarankiškumą, atsakomybę bei bendradarbiavimą, kad kiekvienas galėtų dalintis savo stiprybėmis su bendruomene ir padėti kitiems tobulėti tiek akademinėje, tiek asmeninėje srityje.

TŪM kontekste ši veikla stiprina lyderystę veikiant – mokiniai tampa aktyviais pokyčių kūrėjais savo mokykloje, formuoja tvarią bendradarbiavimo sistemą ir prisideda prie įtraukaus bei savivaldaus mokymosi kultūros puoselėjimo.

57. veikla. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas „Ateities inžinerijos“ tematikų temomis.

63. veikla. Nuotolinio ugdymo platformos „Ateities inžinerijos“ naudojimas.

Dalyvauja: Arvydas Gaižutis, technologijų ir informacinių technologijų mokytojas, Vaida Valiuvienė, ekonomikos ir informacinių technologijų mokytoja, I-IV klasių mokiniai.

Mūsų gimnazijoje mokytojai ir mokiniai aktyviai dirba su „Ateities inžinerijos“ platforma.

Mokytojai dalyvauja mokymuose, kuriuose tobulina kvalifikaciją „Ateities inžinerijos“ tematikomis ir mokosi efektyviai naudotis nuotoline platforma. Jie gilina STEAM, kūrybingumo, technologijų ir projektinio ugdymo kompetencijas, kad galėtų kokybiškai organizuoti mokinių veiklas.

Mokiniai naudojasi platforma, kurioje kuria integruotus projektinius darbus inžinerijos, gamtos mokslų ir kitose STEAM srityse. Jie tiria realias aplinkos problemas, rengia projektus, sprendžia praktinius uždavinius ir dalyvauja konsultacijose bei konkursuose.

23.3.2. veikla. Mokymai vadovams ir mokytojams „Mokinių įtraukusis ugdymas per universalų dizainą mokymuisi“

Dalyvavo:

Dovilė Kaminskė, direktorė, Daiva Ivanovienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Neringa Misiukevičienė, socialinė pedagogė, gyvenimo įgūdžių mokytoja, Kristina Pakalnienė, psichologė.

Mokymuose „Mokinių įtraukusis ugdymas per universalų dizainą mokymuisi“ dalyviai susipažino su universalaus dizaino mokymuisi (UDM) principais ir jų taikymu kasdienėje mokyklos praktikoje.
Pagrindinis tikslas – kurti bebarjerę, visiems mokiniams prieinamą mokymosi aplinką, kurioje gerbiama įvairovė ir užtikrinamas lygiateisiškumas.
Dalyviai mokėsi, kaip kurti įtraukumo kultūrą ir pritaikyti ugdymo(si) aplinkas pagal UDM gaires.
Programą sudarė 5 moduliai, apimantys teoriją ir praktinius būdus, kaip planuoti pamokas bei kurti mokymo(si) veiklas, kurios tinka skirtingų poreikių, motyvų ir interesų mokiniams.
Buvo mokomasi kurti mokymosi pastolius – modelius, įrankius, priemones ir medžiagą, padedančius mokiniams lengviau įsitraukti į mokymąsi.
Akcentuotas lankstumas: skirtingi tikslai, mokymosi būdai ir vertinimo formos, leidžiant kiekvienam mokiniui pasiekti pažangą savo tempu.